Make your own free website on Tripod.com
Argetim

dhuna

Home | dhuna | LoTeT e DasHuRiS | VuJTjeT

                     Dhuna ndaj Femrave

Nė kėtė kohė kur gratė perėndimore mendojnė se i udhėheqin ēėshtjet e veta, a don tė thotė kjo se ata e kanė arritur pikėn e barazisė gjinore? A i ka tejkaluar “femra e sodit” shtypjet dhe maltretimet e “ditėve tė kėqija, tė kaluara”? A ėshtė “ēlirimi” i gruas njė sinjal pėr njė botė me moral mė tė mirė? Kjo liri a i ka dhėnė emancipim real femrės dhe a e ka larguar nga padrejtėsia? A e kemi parė pėrfundimin e shtypjes, keqtrajtimit, prostitucionit, pėrdhunimit, shkurorėzimit dhe familjeve me njė prind (si rezultat i shkurorzimit)? Pėrgjigja, sipas feministeve do tė duhej tė jetė njė “PO” kėmbėngulėse, mirpo mjerisht pėrgjigja ėshtė njė “JO” e zymtė.

Zakonet e vjetra qė i kanė praktikuar romakėt e vjetėr, persianėt, arabėt (nė kohėn e injorancės) janė tė gjalla dhe tė pranishme, mirpo me njė maskė tė re. Nė kėtė kohė moderne, nė vend qė ti varosin vajzat e gjalla, ata i abortojnė nė mitėr dhe trupat e tyre tė pajetė i hudhin si mbeturina. Aborti ėshtė vrasje, mirpo asnjėherė ska qenė rėndė tė pranohet arsyeja “se femra ka tė drejtė tė zgjedhė” nė njė rast vrasjeje siē ėshtė kjo! Ata qė i bėjnė abortet po gjejnė mėnyra tė reja pėr ti mbytur fėmijėt e padėshiruar.

Metoda mė e re, e cila e ka emrin “aborti me lindje tė pjesėrishme” qė pėrfshin nxjerjen parciale tė fetusit nga mitra; ku koka i ngel nė mitėr, dhe ai qė i bėn abortet (i cili se meriton titullin “doktor”) i’a then eshtrat e kokės sė fetusit me instrument tė fortė, dhe i’a nxjerė trurin jasht. Pas kėsaj pjesėt e mbetura tė fėmijės sė mbytur nxiren jasht. Kjo procedurė e tmershme pėrdoret qė tė mund t’i tejkalojnė ligjet e SH.B.A. tė cilėt thonė se ēdo fėmijė i lindur i gjallė i ka tė drejtat njerėzore, dhe mbytja e tij do tė shikohet si vrasje nga ana e gjygjeve. اfar mendjeje tė sėmurė dhe tė prishur mund t’i kujtohej diēka e tillė? Pse fėmiu i gjallė nė mitėr ka mė pak tė drejta se ai qė ėshtė i lindur?

Gratė me fėmijė lėshohen ende, si nė shekujt e kaluar. Ky fenomen tash njihet si “familje me njė prind”. Nė vend qė, si atėherė, tė shkojnė nė treg e ta gjejnė njė grue, burat e sodit mjaftohen me prostitucion, bile edhe me pėrdhunim. Nė kohėt e kaluara, burat i kanė mbytur femrat prej tė cilave nuk kanė pasur mė dobi, kurse ditėve tė sodit femrat konsumojnė drogė dhe alkool, dhe nė fund bėjnė vetvrasje. Mėnyra e vjetėr Spartane qė gratė tė ngelin shtatėzėne nga bura tė fuqishėm, tash ėshtė zėvendėsuar me pllenimin artificial nė “bankat e spermės”, tė cilat e kryejnė tė njėjtin rol mirėpo me maskėn e civilizimit dhe shkencės, “zotat” e kohės moderne. Dhe krejt kjo konsiderohet si pėrparim.

Barazia e femrės me mashkullin nė Perendim ėshtė vetėm njė ėndėr. Pėr sa kohė bota do ta injoroj mjerimin dhe katastrofėn drejt tė cilės krejt janė nisur? Mėnyra e vetme pėr tė siguruar njė tė ardhme tė sigurtė dhe tė drejtė, ėshtė duke i praktikuar mėsimet e Islamit. Muslimanėt kanė pėrgjegjėsi tė madhe qė ta pėrhapin kėtė mesazh deri te tė gjithė popujt e botės.

Sipas feministėve, shekulli 21 ka pas pėrparim mė tė madh nė drejtim tė barazisė gjinore. Sidomos, periudha pas luftės sė dytė botėrore shihet si njė kohė e artė. Mirėpo gjatė kėsaj periudhe, tė gjitha krimet e llojeve tė ndryshme kundėr gruas kanė shėnuar rritje pėr mė shumė se 25% (kėto janė tė dhėna zyrtare, e ne aspak nuk kemi dyshim se realiteti ėshtė shumė mė i hidhur nė botėn e tyre tė “civilizuar”.)

Aborti

Nė Britani, numri i aborteve tė regjistruara ėshtė rritur dhjetėfish prej kur u bė “legalizimi” i aborteve nė vitin 1968. Atė vitė kishte 22 000 aborte tė regjistruara, kurse nė vitin 1991 numri u rrit nė 180 000. Prej atėherė, numri i aborteve qė bėhen ēdo vit ėshtė duke u rritur me njė shpejtėsi tė madhe. Prej 180 000 aborteve qė u bėn nė vitin 1991, 110 000 aborte janė bėrė nga femra tė pamartuara. Prej tyre vetėm 1% janė bėrė pėr shkaqe medicinale. Nė vitin 1993, nė Angli dhe Uells u regjistruan 819 000 aborte. Rezultatet e njė studimi treguan se 1/3 e marėdhėnieve jashtėmartėsore pėrfunduan me abort nė vitin 1993. Mė shumė se 3000 aborte u bėn nga vajza tė moshės nėn 15 vjeē, ndėrsa mė shumė se 31 000 aborte u bėn nga vajza tė moshės nėn 19 vjeē.

Stastistikat pėr SH.B.A.-tė janė edhe mė tė tmershme. Atje ēdo vit numri i aborteve ėshtė nė rritje e sipėr, saqė deri nė vitin 1994 numri i aborteve “legale, tė regjistruara” ishte 1 milion. Instituti Alan Guttmacher, njė organizatė pėr studime qė ėshtė filijalė e Planned Parenthood, vlerėson se numri i aborteve totale qė bėhen brenda njė viti ėshtė 10 – 20% mė i madh se ai i statistikave zyrtare.

Nė Kanada numri i aborteve ėshtė sa gjysma e numrit tė aborteve nė Sh.B.A. Sidoqoftė, pėr vitin 1992, kjo d.t.th. se 25% e shtatėzėnive kanė pėrfunduar me abort.

Nė Japoni, nė “shtetin mė tė zhvilluar industrialisht”, ku koha ėshtė para ndėrsa paraja ėshtė lėndė esenciale e jetės, numri i aborteve ėshtė dyfish mė i madh se nė SH.B.A. Nė kėtė vend numri i aborteve brenda njė viti ėshtė 2 milion (kuptohet, sipas tė dhėnave zyrtare).

Gjaku i pafajshėm i fėmijėve mė sė shumti ėshtė derdhur nė ish Bashkimin Sovjetik. Bashkimi Sovjetik ka pėrjetuar 12.8 milion aborte nė vitin 1965, kurse numri i tėrė popullatės ka qenė 233 milion!! Ndėrsa nė kohėn e sodit, 3/4 e shtatėzėnive nė kėtė vend pėrfundojnė me abort.

I’a vlenė tė miret pak kohė pėr tė folur pėr kėto numra. Ne nuk duhet tė harojmė se kėto numra janė shumė mė shumė se njė statistikė e thjeshtė. اdo numėr paraqet vrasjen e njė fėmije tė pafajshėm dhe tė pambrojtur nga njerėzit e “civilizuar”.

“Liria e zgjedhjes” nėn maskėn e Civilizimit Botėror, ka lejuar vrasjen e mė se 1 miliard fėmijėve gjatė 25 vjetėve tė fundit.

Nė tė kaluarėn “barbare”, vajzat e posalindura janė mbytur pėr shkaqe ekonomike. Kurse sot fėmijėt vriten qė tė zhduken argumentet e tradhtisė, zinasė dhe amoralitetit. Kėto numra janė vetėm pėr abortet e regjistruara, kurse sa i pėrket aborteve “ilegale” dhe atyre qė janė bėrė nė klinika private, vetėm All-llahu, subhanehu ve teala, e din saktė numrin e tyre.

Dhunimi

Nuk ėshtė lehtė tė gjindet numri i saktė i dhunimeve. Shumė prej tyre nuk raportohen, andaj mund tė themi se numri real i dhunimeve ėshtė shumė mė i madh se numri oficial.

Sipas policisė Britaneze, nė vitin 1984 ka pasur 20 000 incidente dhe pėrafėrsisht 1500 raste pėrdhunimi. Qendra Pėr Dhunime nė Londėr vlerėson se numri i dhunimeve ėshtė 5000 – 6000 brenda njė viti; e numri real padyshim se ėshtė shumė mė i madh. Prej vitit 1984, numri i sulmeve seksuale ėshtė rritur mė shumė se numri i tė gjitha krimeve tjera.

Deri nė vitin 1994, numri i dhunimeve tė regjistruara ėshrė rritur nė 32 000. E sa pėr sot, pėrafėrsisht nė ēdo orė ndodhė nga njė dhunim. Me fjalė tjera, pėrderisa ti je duke e lexuar kėtė, dikush do tė bėhet viktimė e dhunimit nė Angli.

SH.B.A., vend ku ka mė sė shumti “liri tė tė drejtave njerėzore”, ėshtė vendi numėr njė sa i pėrket numrit tė dhunimeve qė bėhen. Kėtu numri ėshtė 4 herė mė i madh se nė Gjermani, 18 herė mė i madh se nė Angli dhe 20 herė mė i madh se nė Japoni. Nė vitin 1995 nė Juta, 2071 fėmijės tė moshės nėn 18 vjeēare dhe 633 fėmijė tė moshės nėn 6 vjeēare janė dhunuar.

Nė SH.B.A. pėr ēdo minutė ndodhin 78 dhunime, gjegjėsisht 1872 dhunime pėr ēdo ditė apo 683 280 dhunime pėr ēdo vjet.

Duke i shikuar kėto numra, njė pyetje na shkon ndėr mend: Kush ėshtė duke i vepruar kėto akte barbare kundėr femrave? Realiteti ėshtė shokues dhe shqetėsues: Mbi 75% tė femrave tė dhunuara kanė pasur kontakt mė herėt me dhunuesin, e kjo d.t.th. se ato dhunohen nga njerėz qė i njohin dhe u besojnė. 16% e tyre dhunohen nga shokėt e tyre tė ngushtė.

Njė studim i bėrė nga Kėshilli Nacional Pėr Liritė Qytetare tregon 38% e meshkujve e pėrdorin fuqinė dhe pozitėn e tyre nė punė pėr ti dhunuar koleget e veta. Sipas njė statistike 88% e femrave tė anketuara kanė pasur sulm seksual nė vendin e punės. Nė Britani 86% e menaxhereve dhe 66% e punėtoreve kanė pėrjetuar kėsi probleme.

Nė Britani, bile edhe femrat qė punojnė nė shėrbimin policorė janė viktimė e sulmeve seksuale. Shembujt e kėtyre incidenteve pėrfshijnė edhe spiunimin e tyre gjatė larjes, si dhe sulmimin e tyre nė dhomat e veshjes.

Dhunimi ka njė efekt shkatėrues emocional, mental dhe psiqik nė viktimat dhe famijet e tyre. Sa qė nė SH.B.A. 1.3 milion e viktimave kanė probleme dhe ērregullime psiqike.

 

Besnik Ballazhi

                             besi171@hotmail.com