Make your own free website on Tripod.com



Islami
Jeta Profetit Ibrahim

Jeta e profetit Ibrahim

Ibrahimi nuk ishte as ēifut, as i krishterė. Ai ishte vetėm musliman (besimtar) me besim tė vėrtetė e tė pastėr dhe nuk ishte prej idhujtarėve. Vėrtet qė njerėzit mė tė afėrt me Ibrahimin janė ndjekėsit e tij, bashkė me kėtė Profet (Muhamedin) dhe besimtarėt. Allahu ėshtė Ai qė i ndihmon besimtarėt.(Ali Imran: 67-68)

Profeti Ibrahim pėrmendet shpesh nė Kuran si njė shembull i lartė pėr njerėzit e tjerė. Populli i tij adhuronte idhujt, ndaj dhe ai i kėshilloi tė largoheshin nga kjo gjė dhe tė kishin frikė nga dėnimi i Allahut, mirėpo populli nuk ia vuri veshin kėtyre paralajmėrimeve, pėrkundrazi mbajti njė qėndrim armiqėsor. Kur presioni i popullit ndaj tij u shtua, Ibrahimit iu desh tė shpėrngulej nė njė vend tjetėr bashkė me gruan, profetin Lut e ndoshta edhe me disa besimtarė tė tjerė.

Ibrahimi e kishte origjinėn nga Nuhu, pra, ai ishte njė nga pasardhėsit e tij, ndaj dhe nė Kuran thuhet se ai ndoqi rrugėn e Nuhut.

Paqja qoftė mbi Nuhun, nė mbarė botėn! Sigurisht qė kėshtu i shpėrblejmė ata qė kryejnė vepra tė mira. Nuhu ishte me tė vėrtetė njė nga robėrit Tanė besimtarė. Pastaj Ne i pėrmbytėm tė tjerėt. Njė prej atyre qė ndoqėn udhėn e Nuhut ėshtė edhe Ibrahimi. (Es-Saffat: 79-83

Nė kohėn e profetit Ibrahim ekzistonin shumė besime politeiste nė rajonin e Mesopotamisė. Zoti-hėnė, Sini, ishte nga perėnditė mė tė rėndėsishme. Njerėzit ndėrtonin statuja tė kėtyre perėndive dhe i adhuronin. Nė tė majtė mund tė shihni disa statuja tė Sinit. Simboli i gjysmėhėnės mund tė shihet qartė nė gjoksin e statujės.
Ziguratet, tė cilat pėrdoreshin njėkohėsisht si tempuj dhe observatorė astronimikė, ndėrtoheshin me ndihmėn e teknologjisė mė tė pėrparuar tė kohės. Yjet, hėna dhe dielli ishin objektet kryesore tė adhurimit. Pėr kėtė arsye, qielli kishte rėndėsi tė madhe. Nė tė majtė dhe poshtė mund tė shihni ziguratet mė tė rėndėsishme tė Mesopotamisė.

Nė kohėn e profetit Ibrahim, shumė popuj qė jetonin nė Ultėsirėn e Mesopotamisė, nė Anatolinė e Mesme dhe atė Lindore adhuronin yjet. Zoti i tyre mė i rėndėsishėm ishte Sini, zoti-hėnė. Ai personifikohej si njė njeri me mjekėr tė gjatė me njė veshje qė kishte tė vizatuar njė hėnė nė formė drapri. Pėrveē kėsaj, kėta njerėz bėnin iktura dhe skulptura tė kėtyre zotave dhe i adhuronin ato. Ky ishte njė besim mjaft i pėrhapur, i cili gjeti vend tė pėrshtatshėm pėr t'u zhvilluar nė Lindjen e Afėrme dhe arriti tė ruante ekzistencėn e tij pėr njė kohė tė gjatė. Njerėzit qė jetuan nė kėtė zonė vazhduan t'i adhuronin kėta zota deri nė vitin 600 e.s. Si pasojė e kėtij besimi, disa ndėrtesa tė njohura si "zigurate", tė cilat pėrdoreshin si observatorė astronomikė dhe tempuj, u ndėrtuan nė zonėn qė shtrihej nga Mesopotamia deri nė brendėsi tė Anatolias. Kėtu adhuroheshin disa zota, sė pari zoti-hėnė Sin.12

Kjo mėnyrė besimi e zbuluar nė kohėt tona nėpėrmjet gėrmimeve arkeologjike pėrmendet nė Kuran. Siē tregohet nė Kuran, Ibrahimi refuzoi adhurimin e kėtyre idhujve:

Kujto Ibrahimin kur i tha babait tė tij, Azerit: "Pėrse i adhuroni idhujt si zota? Unė besoj se ti dhe populli yt po bėni njė gabim qė duket sheshazi."
Kėshtu Ne i treguam Ibrahimit mbretėrinė e qiejve dhe tė tokės, me qėllim qė tė ishte prej besimtarėve tė vendosur.
Kur e mbuloi nata me errėsirėn e saj, ai pa njė yll dhe tha: "Ky ėshtė Zoti im." Por kur ylli u zhduk nga shikimi, tha: "Unė nuk i dua ata qė perėndojnė."
Kur pa hėnėn qė ngrihej lart, tha: "Kjo ėshtė Zoti im." Por kur ajo perėndoi, ai tha: "Nėse nuk mė udhėzon Zoti im, unė do tė jem prej njerėzve tė humbur."
Kur pa diellin tė ngrihej lart, tha: "Ky ėshtė Zoti im. Ky ėshtė mė i madh." Por kur ai perėndoi, tha: "O populli im! Unė nuk kam asnjė lidhje me ata qė ju adhuroni nė vend tė Allahut."
"Unė i drejtohem - larg besimeve tė kota - Atij qė krijoi qiejt e tokėn dhe unė nuk jam prej idhujtarėve." (El-En'am: 74-79)

Nė Kuran, nuk tregohet me detaje vendi ku lindi dhe jetoi Ibrahimi, por fakti se engjėjt e dėrguar te populli i Lutit shkuan tek Ibrahimi para se tė shkonin te Luti dhe i dhanė gruas sė Ibrahimit lajmin e mirė tė lindjes sė njė fėmije, tregon se Ibrahimi dhe Luti jetuan pranė njėri-tjetrit dhe ishin bashkėkohės.

Njė ēėshtje e rėndėsishme rreth Ibrahimit nė Kuran, e papėrmendur nė Dhiatėn e Vjetėr, ėshtė ndėrtimi i Qabes. Ajo u ndėrtua nga Ibrahimi dhe djali i tij, Ismaili. Sot, e vetmja gjė e ditur nga historianėt pėr tė kaluarėn e Qabes ėshtė se ajo ka qenė njė vend i shenjtė qė nė kohėt e lashta. Vendosja e idhujve nė tė gjatė kohės sė injorancės, para ardhjes sė tė dėrguarit Muhamed, erdhi si pasojė e deformimit dhe shtrembėrimit tė fesė hyjnore qė iu shpall Ibrahimit.

Ibrahimi nė Dhiatėn e Vjetėr

Dhiata e Vjetėr ėshtė burimi mė i detajuar pėr Ibrahimin (Abrahamin), megjithėse ne nuk mund tė jemi tė sigurtė pėr saktėsinė e tė gjitha informacioneve tė pėrmendura nė tė. Sipas saj, Ibrahimi u lind rreth vitit 1900 p.e.s. nė qytetin e Urit, njė nga qytetet mė tė rėndėsishme tė kohės, i cili shtrihej nė jug-lindje tė Ultėsirės sė Mesopotamisė. Kur lindi, ai nuk u quajt Abraham, por Abram. Emri i tij u ndryshua nga Zoti mė vonė.

Njė ditė, sipas Dhiatės sė Vjetėr, Zoti e urdhėroi Abramin tė linte vendin dhe njerėzit e tij pėr tė shkuar nė njė vend tė panjohur dhe tė themelonte njė komunitet tė ri atje. Abrami, nė moshėn 75 vjeēare, e dėgjoi kėtė thirrje dhe u nis pėr udhėtim me gruan e tij qė nuk lindte, Sarai (e cila mė vonė do tė njihej me emrin Sarah qė do tė thotė princeshė) dhe djalin e vėllait, Lutin. Duke shkuar nė drejtim tė tokės sė premtuar, ata qėndruan pėrkohėsisht nė Harran dhe pastaj vazhduan udhėtimin e tyre. Kur arritėn nė tokėn e Kananit tė premtuar pėr ta nga Zoti, atyre iu tregua se ky vend ishte zgjedhur pėr ta dhe u ishte dhuruar atyre. Kur Abrami u bė 99 vjeē, ai bėri njė marrėveshje me Zotin dhe emri i tij u ndryshua nė Abraham. Ai vdiq kur ishte 175 vjeē dhe u varros nė njė shpellė afėr qytetit tė Hebronit (sot: El-Halil) nė Bregun Perėndimor (Palestinė), i cili gjendet nėn pushtimin e Izraelit. Kjo tokė, e cila u ble nga Abrahami pėr njė sasi tė caktuar parash, ishte pasuria e parė e tij dhe e familjes sė tij nė tokėn e premtuar.

Vendlindja e Ibrahimit sipas Dhiatės sė Vjetėr

Vendlindja e Ibrahimit ka qenė gjithmonė njė temė e diskutueshme. Ndėrsa tė krishterėt dhe ēifutėt thonė se Ibrahimi lindi nė jug tė Mesopotamisė, mendimi mbizotėrues nė Botėn Islame ėshtė se vendlindja e tij ėshtė Urfa-Harran. Disa zbulime tė reja tregojnė se tezat e krishtera dhe ēifute nuk e pasqyrojnė plotėsisht tė vėrtetėn.

Ēifutėt dhe tė krishterėt e mbėshtesin mendimin e tyre nė Dhiatėn e Vjetėr, sepse nė tė thuhet se Ibrahimi ka lindur nė qytetin e Urit, nė jug tė Mesopotamisė. Ibrahimi u edukua nė atė qytet, mė pas u nis pėr nė Egjipt dhe arriti atje pas njė udhėtimi tė gjatė, nė tė cilin ai kaloi nėpėr Harran, rajon i Turqisė.

Njė dorėshkrim i Dhiatės sė Vjetėr i gjetur kohėt e fundit shkaktoi dyshime serioze rreth vėrtetėsisė sė kėtij informacioni. Nė kėtė dorėshkrim grek tė shekullit III p.e.s., i cili ėshtė pranuar si kopja mė e vjetėr e Dhiatės sė Vjetėr e gjetur deri tani, Uri nuk pėrmendet fare. Sot shumė studiues tė Dhiatės sė Vjetėr thonė se fjala "Ur" ėshtė e pasaktė ose ėshtė njė shtesė e mėvonshme. Kjo nėnkupton qė Ibrahimi nuk lindi nė qytetin e Urit dhe mund tė mos ketė qenė asnjėherė nė jetėn e tij nė Mesopotami.

Pėrveē kėsaj, emrat e disa vendeve dhe krahinave qė ata nėnkuptonin ndryshuan me kalimin e kohės. Nė kohėn tonė Ultėsirat e Mesopotamisė identifikohen zakonisht si brigjet jugore tė Irakut, ndėrmjet lumenjve Tigėr dhe Eufrat. Megjithatė, dy mijė vjet mė parė Mesopotamia pėrfshinte krahina tė tjera mė nė veri, madje duke arritur deri nė Harran e duke u shtrirė deri nė Turqinė e kohėve tona. Pra, edhe pse ne e pranojmė qė shprehja "Ultėsira e Mesopotamisė" nė Dhiatėn e Vjetėr ėshtė e saktė, do tė ishte e gabuar tė mendoje qė Mesopotamia e dy mijė vjetėve mė parė dhe Mesopotamia e sotme janė pikėrisht tė njėjtat vende.

Edhe pse ka dyshime serioze dhe mospajtime nė lidhje me faktin qė qyteti i Urit ėshtė vendlindja e Ibrahimit, ka njė pajtim tė pėrbashkėt pėrsa i pėrket faktit qė Harrani dhe rrethinat e tij ishin vendi ku jetoi Ibrahimi. Pėrveē kėsaj, njė kėrkim i shkurtėr i bėrė nė Dhiatėn e Vjetėr, jep disa informacione qė pėrkrahin mendimin se vendlindja e Ibrahimit ishte Harrani.

Psh, nė Dhiatėn e Vjetėr, zona e Harranit ėshtė pėrcaktuar si "zona e Aramit" (Gjeneza, 11: 31 dhe 28: 10). Aty thuhet se ata qė rrodhėn nga familja e Ibrahimit janė "djemtė e Aramit" (Deutoronomi, 26: 5). Identifikimi i Ibrahimit si njė "arami" tregon se ai e kaloi jetėn nė kėtė zonė.

Nė burimet islamike duket qartė se vendlindja e Ibrahimit ėshtė Harrani dhe Urfa. Nė Urfa, e cila ėshtė quajtur "qyteti i profetėve", ka shumė histori e legjenda pėr Ibrahimin.

Mospėrputhjet midis Kuranit dhe Dhiatės sė Vjetėr

Dhiata e Vjetėr dhe Kurani duket sikur pėrshkruajnė dy profetė tė ndryshėm tė quajtur respektivisht Abraham dhe Ibrahim. Nė Kuran, Ibrahimi ėshtė dėrguar te njė popull idhujtar, i cili adhuronte qiejt, yjet, hėnėn dhe idhuj tė ndryshėm. Ai u pėrpoq me tė gjitha forcat qė t'i largonte njerėzit e tij prej kėtyre besimeve supersticioze. Nė kėtė mėnyrė ai ngjalli armiqėsinė e tė gjithė popullit, duke pėrfshirė dhe babain e tij.

Aktualisht, asnjė prej kėtyre gjėrave nuk pėrmendet nė Dhiatėn e Vjetėr. Hedhja e Ibrahimit nė zjarr apo thyerja e idhujve tė popullit tė tij nuk pėrmenden nė Dhiatėn e Vjetėr, nė tė cilėn Ibrahimi nė pėrgjithėsi ėshtė paraqitur si stėrgjyshi i ēifutėve. Duket qartė se kjo pikėpamje ėshtė futur nga paria e ēifutėve qė kėrkonte tė sillte nė plan tė parė konceptin e racės. _ifutėt besojnė se janė njė popull i zgjedhur pėrjetėsisht nga Zoti dhe ndihen superiorė ndaj tė tjerėve. Kjo ėshtė arsyeja qė Ibrahimi ėshtė paraqitur si stėrgjyshi i ēifutėve nė Dhiatėn e Vjetėr.

Tė krishterėt qė besojnė nė Dhiatėn e Vjetėr, mendojnė se Ibrahimi ėshtė stėrgjyshi i ēifutėve, por vetėm me njė ndryshim; sipas tyre Ibrahimi nuk ėshtė ēifut, por i krishterė. Tė krishterėt, tė cilėt nuk i kushtojnė vėmendje konceptit tė racės aq shumė sa ēifutėt, mbajnė kėtė qėndrim dhe kjo ėshtė njė nga shkaqet e mospajtimit dhe konfliktit midis kėtyre dy feve. Allahu sjell shpjegimin vijues tė kėtyre argumenteve nė Kuran.

O ithtarė tė librave tė parė (ēifutė dhe tė krishterė)! Pėrse grindeni pėr Ibrahimin, ndėrkohė qė Teurati dhe Inxhili janė shpalluar pas tij? A nuk logjikoni, pra?
Ja, ju polemizuat pėr atė gjė pėr tė cilėn keni dije (pėr Isain). Pse atėherė polemizoni pėr ēėshtje pėr tė cilat ju nuk keni asnjė dijeni (pėr Ibrahimin)? Allahu di gjithēka, ndėrsa ju nuk dini.
Ibrahimi nuk ishte as ēifut e as i krishterė, por ai ishte vetėm musliman (besimtar) me besim tė vėrtetė e tė pastėr dhe nuk ishte prej idhujtarėve.
Vėrtet qė njerėzit mė tė afėrt me Ibrahimin janė ndjekėsit e tij bashkė me kėtė Profet (Muhamedin) dhe besimtarėt. Allahu ėshtė Ai qė i ndihmon besimtarėt. (Ali Imran: 65-68)

Nė Kuran, shumė mė ndryshe nga ajo qė ėshtė shkruar nė Dhiatėn e Vjetėr, Ibrahimi paraqitet si njė profet, i cili e kėshilloi popullin e tij qė tė largohej nga adhurimi i idhujve. Qė nė rininė e tij ai e paralajmėroi popullin qė tė hiqte dorė nga ky besim i kotė, por ata reaguan nė mėnyrė agresive ndaj Ibrahimit duke u pėrpjekur pėr ta vrarė. Pėr t'u larguar prej ligėsisė sė popullit tė tij pėrfundimisht Ibrahimi u detyrua tė shpėrngulej.

Home | Jeta Profetit Ibrahim | 60 kshilla pėr muslimanen | Mbulesa

Enter supporting content here