Make your own free website on Tripod.com



Islami
Mbulesa

 

PSE MBULESA?

 

Sheriati Islam i ka dhėnė rėndėsi tė madhe gruas muslimane, me qėllim qė ta mbrojė femėrinė e saj, ta bėjė krenare dhe me pozitė tė rėndėsishme nė shoqėrinė nė tė cilėn jeton. Tė gjitha kufizimet qė i janė bėrė nė veshjen dhe zbukurimin e saj, janė me qėllim qė tė mbyllin derėn e ēorodisė dhe amoralitetit, tė cilat pėrhapen nga zbuluarja dhe shfaqja e bukurisė. Kjo qė ka bėrė Islami, nuk ėshtė kufizim i tė drejtave tė njeriut, por mbrojtje nga rėnia e saj nė gropėn e nėnēmimit dhe tė pavlerės.

Pėr kėtė shkak, do tė pėrpiqemi qė ta pėrmendim vlerėn e hixhabit (mbulesės Islame), tė nxiturit nė tė, pėrfundimin e mirė pėr ata qė e praktikojnė kėtė urdhėr dhe shėmtimin e lakuriqėsisė, tė tėrhequrit vėrejtjen nga kjo vepėr si dhe tregimi i pėrfundimit tė keq tė individit qė vepron kėshtu nė dunja dhe ahiret.

All-llahu e di qėllimin tonė dhe Ai na mjafton, sa mbrojtės i mirė qė ėshtė.

VLERA E HIXHABIT

Mbulesa ėshtė respekt ndaj All-llahut dhe Pejgamberit alejhis-selam

All-llahu ka bėrė vaxhib (detyrė tė domosdo-shme) respektin  duke thėnė: ndaj Tij dhe respektin ndaj Pejgamberit alejhis-selam

“Aty ku All-llahu ka vendosur pėr njė ēėshtje, ose i dėrguari i Tij, nuk i takon asnjė besimtari dhe besimtareje qė nė atė ēėshtje tė bėjnė ndonjė zgjidhje tjetėr. E kush bėn mėkat ndaj All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, ai ėshtė larguar shumė larg tė Vėrtetės.” (El-Ahzab 36)

“Pėr Zotin tėnd jo, ata nuk janė besimtarė derisa tė mos zgjedhin ty pėr tė gjykuar nė konflikt mes tyre, e pastaj tė mos ndiejnė pakėnaqsi nga gjykimi yt dhe derisa tė mos binden sinqerisht”. (En-Nisa 65)

All-llahu i ka urdhėruar gratė duke thėnė:

“Thuaju edhe besimtareve t’i ndalin shikimet e tyre, t’i ruajnė pjesėt e turpshme tė tyre, tė mos i zbulojnė stolitė e tyre, pėrveē atyre qė jane tė dukshme, dhe le t’i vėnė shamitė mbi krahėrorin e tyre.” (En-Nur 31)

thotė: All-llahu 

“Dhe rrini nė shtepitė tuaja e mos shfaqni bukurinė tuaj siē shfaqej nė injorancėn e hershme” (El-Ahzab 83)

“E kur tė kėrkoni prej tyre (grave tė Pejgamberit) ndonjė send, atė kėrkojeni pas perdes, kjo ėshtė mė pastėr pėr zemrat tuaja dhe tė tyre” (El-Ahzab 53)

“O pejgamber, thuaju grave tuaja, bijave tuaja dhe grave tė besimtarėve, le t’i vėnė shamitė e veta mbi trupin e tyre.” (El-Ahzab 59)

Pejgamberi alejhis-selam thotė: “Gruaja ėshtė avret” d.m.th. ajo duhet tė mbulohet.

HIXHABI ĖSHTĖ NDER

All-llahu bėri mbulesėn titull nderi duke thėnė:

“O pejgamber, thuaju grave tuaja, bijave tuaja dhe grave tė besimtarėve le t’i vėnė shamitė e veta mbi trupin e tyre, sepse kjo ėshtė mė afėr qė ato tė njihen se nuk janė rrugaēe e tė mos ofendohen” (El-Ahzab 59) pra, tė mos jenė tė dėmtuara nga tė amoralshmit.

Pjesa e ajetit “e tė mos ofendohen” aludon nė atė se njohja e bukurive tė gruas ėshtė ofendim pėr to dhe hyrje e fitnes (pėrēarjes) dhe tė keqes.

All-llahu lejoi qė gratė e moshuara, tė cilat nuk i tėrheqin burrat, t’i heqin mantot (mbulesat).

“Nuk ėshtė mėkat pėr gratė e moshuara, tė cilat nuk dėshirojnė mė martesė, qė ta heqin mbulesėn e tyre, por duke mos i zbuluar bukuritė, megjithatė, mė sė miri pėr to ėshtė qė tė jenė tė pėrmbajtura. All-llahu dėgjon dhe di.” (En-Nur 60)

Pra, Ai cilėsoi hixhabin si nder pėr gratė e moshuara.

A thua vallė, ē’thuhet pėr tė rejat?

HIXHABI ĖSHTĖ PASTĖRTI

All-llahu thotė:

“E kur kėrkoni prej tyre (grave tė pejgamberit) ndonjė send, atė kėrkojeni pas perdes, kjo ėshtė mė pastėr pėr zemrat tuaja dhe tė tyre.” (El-Ahzab 53)

Pra, tregoi se hixhabi ėshtė pastėrti pėr zemrat e besimtarėve dhe besimtareve, ngase nėse nuk shiqon syri, zemra nuk e kėrkon mėkatin, kurse nėse e sheh syri, mund qė ta kėrkojė zemra. Pėr kėtė shkak kur nuk sheh, ėshtė mė pastėr pėr zemrėn dhe nuk mund tė biesh nė ēorodi, ngase hixhabi i ndėrpret dėshirat e atyre qė i kanė zemrat e sėmura:

“Andaj mos u llastoni nė tė folur e tė lakmojė ai qė ka sėmundje nė zemrėn e tij.” (El-Ahzab 32)

HIXHABI ĖSHTĖ MBULESĖ

Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“All-llahu i Lartmadhėruar ėshtė i Turpėrueshėm dhe i Mbuluar, dhe e do turpin dhe mbulesėn.”

Gjithashtu thotė:

“Ajo grua, e cila e nxjerr mbulesėn nė shtėpitė tjera pėrveē shtėpisė sė vet, All-llahu grisė mbulesėn e saj.”

Pra, shpėrblimi bėhet sipas punės.

HIXHABI ĖSHTĖ TAKVALLĖK

(frikė-respekt ndaj Zotit)

“O bijtė e Ademit, Ne zbritėm pėr ju petk qė ju mbulon vendet e turpshme dhe petk zbukurues. Por, petku i devotshmėrisė ėshtė mė i miri.” (El-A’raf: 26)

HIXHABI ĖSHTĖ BESIM

All-llahu nuk u ėshtė drejtuar me urdhėrin e Tij pėr mbulesė jobesimtareve, por besimtareve. Ai thotė: “Dhe thuaju besimtareve...” dhe thotė: “dhe grave tė besimtarėve...”

Njė ditė, te nėna e besimtarėve, Aishja radiallahu anha hynė disa gra nga vendi Benu Temin me rroba tė holla. Ajo iu drejtua duke u thėnė: “Nėse jeni besimtare, kjo nuk ėshtė veshja e besimtareve, e nėse nuk jeni besimtare, atėherė kėnaquni me to.”

HIXHABI ĖSHTĖ PĖR ATO QĖ TURPĖROHEN

Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Ēdo fe ka moralin e vet, kurse morali i Islamit ėshtė turpi.”

“Turpi ėshtė prej imanit, kurse imani (tė shpien) nė Xhennet”

“Turpi dhe imani janė tė pandarė. Nėse njėri ngrihet, ngrihet edhe tjetri”

Trasmentohet nga Aishja radiallahu anha nėna e besimtarėve, e cila thotė: “Hyja nė shtėpinė nė tė cilėn ishin varrosur Pejgamberi alejhis-selam dhe babai im (ebu Bekri r.a.) pa mbulesė, ngase aty ishin (tė varrosur) burri dhe babai im. Kurse kur u varros edhe Umeri r.a., pėr Zotin nuk kam hyrė pos me mbulesė, ngase mė vinte turp prej Umerit r.a.”

Pra, mbulesa ėshtė nė pėrputhshmėri me turpin, i cili ėshtė nė natyrėn e gruas.

MBULESA ĖSHTĖ XHELOZI

Mbulesa ėshtė nė pėrputhshmėri me xhelozinė (e lejuar), e cila ėshtė prej natyrės sė burrit tė drejtė, i cili nuk toleron qė tė hidhen shiqime pėrvjedhėse kah gruaja ose bijat e tija. Shumė luftėra kanė filluar mu pėr shkak tė tradhėtisė sė gruas, qė ka filluar me shikim tė thjeshtė.

Aliu r.a. thotė:

“Mė kanė treguar se gratė tuaja pėrzihen me burrat e huaj nė treg (pa prezencėn tuaj)? A nuk keni xhelozi? Nuk ka hajr prej atij qė nuk xhelozon!”

Kuptohet, xhelozia ndaj gruas sė pafajshme dhe tė ndershme nuk preferohet, por duhet pasur gjithmonė kujdes nga cytjet e shejtanit alejhi lanet.

DĖMET E LAKURIQĖSISĖ

Tė zbuluarit ėshtė mėkat ndaj All-llahut dhe Pejgamberit alejhis-selam. S’ka dushim se ai qė bėn mėkat ndaj All-llahut dhe Pejgamberit alejhis-selam nuk i bėn dėm askujt pėrveē vetvetes.

Pejgamberi alejhis-selam njėherė tha:

“I gjith ummeti im do tė hyjė nė Xhennet, pėrveē atij qė refuzon.”

Thanė: “Kush refuzon o Resulull-llah?”

Tha: “Kush mė respekton do tė hyjė nė Xhennet, kurse kush nuk mė respekton, ka refuzuar.”

LAKURIQĖSIA ĖSHTĖ PREJ MĖKATĖVE SHKATĖRRUESE

Njė ditė, te Pejgamberi alejhis-selam shkoi Umejmetu bint Rukejka pėr t’iu besatuar pėr Islam. Pejgamberi alejhis-selam i tha:

“Ma jep besėn se nuk do tė bėsh shirk, nuk do tė vjedhėsh, nuk do tė bėsh zina, nuk do ta vrasėsh fėmijėn tėnde, nuk do tė trillosh ndonjė akuzė, nuk do tė vajtosh dhe se nuk do tė dalėsh e zbuluar, ashtu si dilje nė xhahilijet (nė injorancėn e hershme).”

Pra, Pejgamberi alejhis-selam krahėsoi tė zbuluarit me mėkatet mė tė mėdha.

LAKURIQĖSIA SHKAKTON MALLKIMIN DHE LARGIMIN NGA MĖSHIRA E ALLAHUT

Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Nė fund tė ummetit tim do tė ketė gra tė veshura, por tė zhveshura, ndėrsa kokat (flokėt) e tyre do tė jenė sikur gungat e deves. Mallkoni ato, ngase ato janė tė mallkuara.”

LAKURIQĖSIA ĖSHTĖ PREJ CILĖSIVE TĖ BANORĖVE TĖ ZJARRIT

Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Populli, i cili mban nė dorė kamxhikė sikur bishtat e lopės, me tė cilėt u binė njerėzve, si dhe gratė e veshura por tė zhveshura, tė cilat lėkunden gjatė ecjes, kokat (flokėt) e tė cilave janė si shpina e deves nuk do tė hynė nė Xhennet, e as qė do tė nuhatin erėn e tij, ndėrsa era e tij ndihet aq larg.”

LAKURIQĖSIA ĖSHTĖ DYFTYRĖSI

Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Gratė mė tė mira janė tė dashurat, ata qė lindin dhe ata qė pėrkrahin burrin, kuptohet, nėse i frikohen Zotit, kurse gratė mė tė kėqia janė ato tė zhveshurat, ato janė dyftyrėshe. Ato nuk do tė hynė nė Xhennet, pėrveē njė numėr i vogėl.”

LAKURIQĖSIA ĖSHTĖ TURP

Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Ajo grua e cila ndėrron rrobat nė shtėpi tjetėr pėrveē shtėpisė sė burrit tė saj, ka grisė mbulesėn qė ka pasė ndėrmjet saj dhe All-llahut a.v.xh. (az-ze ve xhEl-le)”

LAKURIQĖSIA ĖSHTĖ ZINA (AMORALITET)

Gruaja ėshtė avret (pjesė e cila duhet tė mbulohet), kurse zbulimi i avretit ėshtė zina (amoralitet) dhe shėmtim.

All-llahu thotė:

“Kur punojnė (idhujtarėt) diēka tė shėmtuar, thonė: -Ne i gjetėm duke bėrė kėshtu prindėrit tanė, dhe All-llahu na urdhėroi kėtė (vizitėn rreth Qabes lakuriq). Thuaj: -All-llahu nuk urdhėron tė shėmtuarėn, a po e thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini?” (El-A’raf 28)

Shejtani ėshtė ai qė urdhėron nė kėtė zina:

“Djalli ju frikon nga varfėria dhe ju urdhėron tė keqen...” (El-Bekare 268)

E zhveshura ėshtė mikrob i dėmshėm, i cili nė shoqėrinė Islame pėrhapė amoralitetin.

All-llahu thotė:

“Ata tė cilėt dėshirojnė qė te besimtarėt tė pėrhapet amoraliteti, i pret dėnim i dhembshėm nė kėtė dhė nė botėn tjetėr. All-llahu di, e ju nuk dini”. (En-Nur 19)

LAKURIQĖSIA ĖSHTĖ PASIM I SHEJTANIT

Tregimi i Ademit dhe Havasė me Iblisin na tregon qartė kujdesin e Iblisit pėr tė zbuluar vendet e turpshme dhe pėrhapjen e amoralitetit.

All-llahu thotė:

“O bijtė e Ademit, tė mos ju mashtrojė shejtani sikurse i nxori prindėrit tuaj nga Xhenneti, zhveshi prej tyre petkun e tyre qė t’ju del nė shesh tė zbuluarit e tyre.”(El-A’raf 27)

Pra, Iblisi ėshtė bartėsi i thirrjes nė zbulim dhe zhveshje, dhe ai ėshtė prijėsi i prijatarėve qė thėrasin nė “ēlirimin e gruas”. Ėshtė imami i ēdokujt qė e respekton duke bėrė mėkat ndaj Mėshiruesit, e sidomos i atyre qė dalin tė zbuluara dhe u bėjnė dėm muslimanėve e u shkaktojnė probleme tė rinjėve.

Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Nuk kam lėnė pas meje fitne (sprovim, pėrēarje) mė tė dėmshme pėr burrat se gratė.”

LAKURIQĖSIA ĖSHTĖ RRUGA E ĒIFUTĖVE

Ēifutėt kanė pėrvojė tė madhe nė shkatėrrimin e popujve duke pėrdorė si mjet pėr kėtė gruan. Lakuriqėsia ka qenė arma mė e fortė e institucioneve tė tyre tė pėrhapur anembanė botės.

Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Keni frikė dunjanė dhe gratė, ngase fitneja (sprovimi) e parė e ēifutėve kanė qenė gratė.”

Librat e tyre flasin se All-llahu i ka dėnuar bijat cioniste pėr zbuluarėsinė e tyre.

“Zoti do t’i dėnon bijat cioniste pėr shkak tė lakuriqėsisė dhe krenarisė sė tyre kur ato bėjnė zhurmė me bylyzikėt e kėmbėve...”

Edhe pse Pejgamberi alejhis-selam ka tėrhequr vėrejtjen nga pėrgjasimi me kafirat dhe pasimin e rrugės sė tyre sidomos sa i takon gruas, shumica e muslimanėve kundėrshtuan kėtė ndalim tė Pejgamberit alejhis-selam dhe u realizua thėnia e tij:

“Do ta ndiqni rrugėn e atyre qė kanė qenė para jush pėllėmbė pas pėllėmbe, krah pas krahu, madje sikur ata tė hynė nė vrimė tė hardhucės, ju (edhe atje) do t’i ndiqni”.

Thanė: A janė ata (qė do t’i ndjekim) ēifutėt dhe tė krishterėt?

Pejgamberi alejhis-selam tha: Po kush (nėse nuk janė ata)”?!

Ata, tė cilėt i respektojnė ēifutėt dhe tė krishterėt dhe bėjnė mėkat ndaj All-llahut dhe Pejgamberit alejhis-selam u pėrngjajnė ēifutėve, nė tė cilėt All-llahu ėshtė i hidhėruar, ndėrsa ata (ēifutėt) janė njerėzit tė cilėt pranuan urdhėrin e All-llahut duke thėnė: “Dėgjuam dhe nuk respektuam” dhe me kėtė u larguan nga rruga e besimtarėve, tė cilėt kur dėgjojnė urdhėrin e All-llahut thonė: “Dėgjuam dhe respektuam”.

All-llahu thotė:

“Kush i kundėrvihet tė dėrguarit, pasi qė i ėshtė bėrė e qartė e vėrteta dhe ndjek rrugė tjetėr nga ajo e besimtarėve, Ne e lėmė nė atė qė e ka zgjedhur dhe e fusim nė Xhehennem. Sa pėrfundim i keq qė ėshtė ai!”. (En-Nisa 115)

LAKURIQĖSIA ĖSHTĖ XHAHILIJET (INJORANCĖ) DHE PRAPAMBETURI

Njihet fakti se nė kohėn e xhahilijetit (injorancės, primitivizmit) njerėzit nuk e kanė mbuluar trupin e tyre, prandaj All-llahu thotė:

“Dhe rrini nė shtėpitė e juaja dhe mos e shfaqni bukurinė tuaj siē shfaqej nė injorancėn e hershme!” (El-Ahzab 33)

Ndėrsa Pejgamberi alejhis-selam e ka cilėsuar thirrjen nė injorancė si vepėr tė urrejtur, nga e cila duhet tė largohemi:

“Ēdo gjė qė i pėrket xhahilijetit ėshtė nėn kėmbėt e mia!”

Zhveshja dhe zbulimi i avretit ėshtė nė natyrėn e kafshėve, dhe askush nuk mund tė tentojė kah ajo, pos kur bie nga posti njerėzor, nga pozita, tė cilėn ia ka caktuar All-llahu , pozitė nė tė cilėn natyra e tij kėrkon mbulimin dhe mbrojtjen e trupit (nga shiqimet e tė tjerėve). Pėr kėtė, thėnia se tė zbuluarit, amoraliteti ėshtė art ose bukuri ėshtė argument se natyra e thėnėsit ėshtė ndryshuar dhe ėshtė argument pėr prapambeturinė e kėtij personi.

Pėrparimi i njeriut ėshtė ngusht i lidhur me pėrparimin e tij nė mbulimin e trupit. Gjithmonė pėrparimi dhe civilizimi ka shkaktuar edhe dėshirėn pėr ta mbuluar trupin, kjo njihet nga historia e njerėzimit, ndėrsa degjenerimi gjithmonė ka nxitur zhveshjen dhe ēregullirat nga aspekti i moralit. Ekzistojnė raste kur kjo manifestohet nė njė shoqėri tė caktuar, paraqiten ēregullira aq tė mėdha, tė cilat bėhen shkaktare qė pjesėtarėt e saj t’i humbin ndjenjat njerėzore, ndėrsa kjo ndikon nė shkatėrrimin e tėrė shoqėrisė.

LAKURIQĖSIA ĖSHTĖ DERĖ E SĖ KEQES SĖ PANDĖRPRERĖ

Ai qė mendon mbi tekstet e sheriatit dhe lexon historinė, do t’i kuptojė dėmet e tė zbuluarit nė kėtė botė dhe nė tjetrėn, sidomos nėse kėsaj i bashkangjitet edhe pėrzierja e gjinive.

KĖTO JANĖ PĖRFUNDIMET E PADĖSHIRUARA:

-gratė fillojnė tė garojnė nė zbulimin e bukurive (qė ėshtė vepėr e ndaluar), me qėllim qė ta tėrheqin shiqimin e tė tjerėve, gjė qė shkatėrron moralin dhe pasurinė, dhe e bėn gruan mall tė lirė, i cili i ekspozohet ēdokujt;

-shkatėrrohet morali edhe te pjesėtarėt e gjinisė mashkullore, sidomos te tė rinjtė, tė cilėt mė shpejt nxiten nė vepra tė ndaluara;

-shkatėrrohen lidhjet familjare dhe pėrhapet mosbesimi ndėrmjet anėtarėve tė familjes;

-fillon tregėtia me gra (nė forma tė ndryshme);

-fillon keqtrajtimi i ēdo gruaje, pa marė parasysh moralin e saj;

-pėrhapen sėmundje. Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Ēdo herė qė pėrhapet prostitucioni nė njė popull, nė tė pėrhapen edhe sėmundje dhe epidemi, tė cilat nuk kanė ekzistuar te paraardhėsit e tyre.”

-nuk i ipet rėndėsi zinasė sė syve. Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Zinaja e dy syve ėshtė shiqimi”

dhe gjithashtu bėhet rėndė mposhtja e shiqimit, me tė cilėn vepėr do ta kėnaqnim All-llahun .

-merita pėr tė zbritė dėnime tė ndryshme, tė cilat janė mė tė rrezikshme edhe se shkatėrrimet mė tė mėdha qė i bėn njeriu (sepse Zoti ėshtė mė i fuqishėm se ai).

All-llahu thotė:

“Kur duam ta shkatėrrojmė ndonjė vend, i urdhėrojmė pasanikėt e atij vendi (ta respektojnė All-llahun), ndėrsa ata bėjnė amoralitet, e atėherė zbatohet dėnimi i merituar kundėr tyre dhe e shkatėrrojmė (vendin) tėrėsisht.” (El-Isra 16)

Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Nėse njerėzit e shohin ndonjė vepėr tė keqe dhe nuk e ndryshojnė, kam frikė se All-llahu i kaplon edhe ata me dėnim.”

Pra, motra ime muslimane:

A nuk e kupton fjalėn e Pejgamberit :

“Largo pengesėn nga rruga e muslimanėve” ?

Nėse largimi i pengesės nga rruga ėshtė prej degėve tė imanit, a thua vallė cila ėshtė mė e dėmshme: guri dhe therra nė rrugė ose fitneja e cila shkatėrron zemrėn, prish trurin dhe pėrhap amoralitetin ndėr besimtarėt?

Pėr ēdo tė ri qė sprovohet prej teje sot, me tė cilėn vepėr e largon nga pėrmendja e All-llahut dhe nga rruga e drejė, do tė dėnohesh pėr kėtė, kurse dėnimi i All-llahut ėshtė i papėrshkrueshėm.

Nxito ta respektosh All-llahun dhe leri pas shpine kritikat dhe kėrcėnimet e njerėzve, ngase llogaria e All-llahut ėshtė shumė mė e madhe dhe mė e rėndė.

Mos u mundo tė arrish kėnaqėsinė e tyre, por mundohu ta arrish kėnaqėsinė e All-llahut , me tė cilėn vepėr do tė gėzohesh dhe do tė jesh e lumtur. Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Kush mundohet ta kėnaq All-llahun duke i hidhėruar njerėzit, kėnaqet All-llahu prej tij dhe e bėn qė edhe njerėzit tė kėnaqen prej tij; kurse kush mundohet t’i kėnaq njerėzit duke e hidhėruar All-llahun, All-llahu hidhėrohet nė tė, e gjithashtu edhe njerėzit hidhėrohen nė tė.”

Robi duhet ta veēojė All-llahun me frikė-respekt dhe devotshmėri. All-llahu thotė:

“Mos u frikėsoni nga njerėzit, por frikėsohuni nga Unė...” (El-Maide 44)

“Tė ma keni frikėn vetėm Mua” (El-Bekare 40)

“Ai ėshtė i denjė pėr t’iu ruajtur dhe i denjė pėr falje mėkatesh!” (El-Muddeththir 56)

Tė kėnaqurit e dėshirave tė njerėzve as qė eshtė e urdhėruar, e as qė ėshtė e mundėshme, kurse kėnaqja e dėshirave tė Krijuesit edhe ėshtė e urdhėruar edhe ėshtė e mundėshme.

Imam Shafiu r.a. thotė: “Kėnaqja e njerėzve ėshtė qėllim i paarritshėm, kurse ti veproje atė qė bėn dobi. Pra, vazhdo dhe mos e merr para sysh atė qė nuk tė bėn dobi.”

All-llahu u garanton tė devotshmėve dalje nga udhėkryqi dhe furnizim prej nga ata nuk e presin. Ai thotė:

“E kush i frikėsohet All-llahut, atij Ai ia ēelė njė rrugė dhe e furnizon prej nga nuk kujton fare” (Et-Talak 2,3)

KUSHTET QĖ DUHET T’I PLOTĖSOJĖ MBULESA ISLAME

1) Mbulimi i tė gjithė trupit tė gruas,sipas mendimit mė tė saktė.

Disa dijetarė lejojnė zbulimin e fytyrės dhe tė duarve me kusht qė tė sigurohet mosrėnia nė fitne e saj dhe nga ajo, e kur nuk plotėsohen kėto kushte nuk lejohet zbulimi i tyre me pajtim tė dijetarėve.

2) Tė mos jetė mbulesa tėrheqėse pėr meshkujt, sepse All-llahu e ka bėrė mbulesėn mbulim tė bukurive, e jo zbulim tė tyre. Ai thotė:

“Mos e shfaqni bukurinė tuaj siē shfaqej nė injorancėn e herėshme!” (El-Ahzab 33)

3) Tė mos jetė mbulesa e tejdukshme, ngase nuk mundesh tė mbulohesh me njė send i cili ėshtė i tejdukshėm, e nėse vepron kėshtu ajo bėhet e mbuluar me emėr, ndėrsa nė realitet ėshtė e zbuluar.

Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Nė fundin e ummetit tim do tė ketė gra tė mbuluara, por tė zbuluara. Kokat e tyre do t’i kenė sikur gėrbat e deveve. Mallkoni ato, sepse ato do tė jenė tė mallkuara. Ato nuk do tė hynė nė Xhennet, e as qė do ta ndiejnė erėn e tij, kurse era e tij ndihet aq larg!”

Pra, ky ėshtė argumenti se veshja e njė teshe tė tejdukshme konsiderohet si mėkat i madh.

4) Mbulesa duhet tė jetė e gjėrė, sepse qėllimi i saj ėshtė pengimi i fitnes dhe mėshehja e formės sė trupit.

Usame ibn Zejdi r.a. thotė:

“Pejgamberi alejhis-selam mė dhuroi njė manto koptijane, tė cilėn ia kishte dhuruar Dihjetul-Kelbiu, kurse unė ia dhash gruas sime qė ta veshė. Njė ditė Pejgamberi alejhis-selam mė tha: Pėrse nuk e veshė manton koptijane? I thashė: E veshi gruaja ime. Ai tha: “Urdhėroje qė tė veshė diēka nėn te, se kam frikė mos po ia pėrshkruan formėn e eshtrave tė saja.”

5) Tė mos jetė mbulesa e parfumosur. Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Ajo grua, e cila parfumoset dhe kalon pranė burrave qė ta nuhatin erėn e saj, ajo ėshtė lavire.”

6) Tė mos i pėrngjan veshjes sė burrave. Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Nuk ėshtė prej nesh (nuk ėshtė muslimane) gruaja qė u pėrngjan burrave, dhe burri qė u pėrngjan grave.”

Transmetohet nga ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “Pejgamberi alejhis-selam e ka mallkuar atė burrė qė vesh veshjen e grave dhe atė grua qė vesh veshjen e burrave.”

Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Tre lloj njerėzish nuk do tė hynė nė Xhennet, e as qė do t’i shiqon All-llahu nė ditėn e Kijametit: Ai qė nuk i respekton prindėrit, gruaja qė i pėrngjan burrit dhe ai qė pėrhap atė qė ndodh gjatė marrėdhėnieve seksuale.”

7) Tė mos i pėrngjan veshjes sė mosbesimtarėve. Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Ai qė i pėrngjan njė populli, ėshtė prej tyre.”

Transmetohet nga Abdull-llah ibn Amri r.a., i cili ka thėnė: “Pejgamberi alejhis-selam pa nė mua dy rrobe tė verdha dhe tha: Kėto janė tesha tė jobesimtarėve, mos i vish!”

8) Tė mos ketė pėr qėllim me kėtė veshje afirmim nė popull. Pejgamberi alejhis-selam thotė:

“Kush vesh veshje afirmimi nė dunja, All-llahu e mposhtė nė ditėn e Kijametit, e pastaj e shtien nė zjarrin e Xhehennemit.”

Nė kėtė hyn ēdo veshje qė tė dallon prej tė tjerėve, pa marrė parasysh a ėshtė veshje e shtrenjtė, tė cilėn e veshė pėr t’u lavdėruar me pasuri, ose veshjen e leckosur dhe tė papastėr, duke pasur pėr qėllim demonstrimin e asketizmit.

KE KUJDES NGA TĖ ZBULUARIT

Pasi qė tė mendojmė rreth kushteve tė lartpėrmendura tė mbulesės Islamike, bėhet e qartė se shumica e femrave, tė cilat mendojnė se janė tė mbuluara nė realitet janė tė zhveshura, ngase nė veshjen e tyre nuk gjenden kushtet e lartpėrmendura. Armiqtė e rilindjes Islame mundohen me tė gjitha i shkatėrron mundimet e tyre dhe fuqitė qė ta asgjėsojnė atė, mirėpo All-llahu  i pėrforcon besimtarėt edhe mė tepėr nė kėtė fe.

Pėr kėtė shkak,ata ndryshuan metodat e tyre. U paraqitėn me ide tė fėlliqura, me tė cilat donin ta nxjerrin kėtė rilindje nga drejtimi i saj hyjnor. Paraqiten fotografi tė trilluara tė mbulesės “bashkėkohore” si “zgjedhje e mesme”. (Aludohet nė teshat e ngushta qė mbulojnė trupin, por tregojnė formėn, si dhe teshat e bukura, tė cilat i tėrheqin shikimet e meshkujve.sh.r.) Thanė: Edhe Zoti ėshtė i kėnaqur, por edhe shoqėria e pranon.( Bėhet fjalė pėr shoqėrinė islamike sh.r.)

Kjo u prit shumė mirė nga disa vajza mosbesimtare, tė cilat nuk kishin guxim tė dalin tė zbuluara nga presioni i shoqėrisė muslimane, dhe veshėn kėtė “mbulesė”, me tė cilėn armiqtė edhe realizuan qėllimet e veta, por edhe nuk ranė nė kundėrshtim me shoqėrinė. Nė kėtė mėnyrė u pėrhap kjo lakuriqėsi nė emėr tė “mbulesės bashkėkohore”.

Pėr kėtė shkak, oj vajzė me “mbulesė bashkėkohore” mos mendo se mbulesa yte ėshtė sipas principeve tė sheriatit, ose ėshtė ajo mbulesė e cila e kėnaq All-llahun dhe Pejgamberin alejhis-selam Mos u tradhėto nga ata, tė cilėt ta bekojnė kėtė vepėr dhe fshehin nė vehte kėshillimin. Gjithashtu mos thuaj: “Unė jam mė e mirė se ato qė janė tė zhveshura”, sepse nuk mirret shembull nga e keqja. Zjarri ėshtė shkallė-shkallė, mu ashtu siē ėshtė edhe Xhenneti, shkallė-shkallė. Pėr kėtė shkak, meri shembull motrat e tua, tė cilat vishen me mbulesė tė pėrcaktuar me sheriat.

Transmetohet se Pejgamberi alejhis-selam ka thėnė:

“Shiqo nė atė qė ėshtė mė poshtė se ty nė aspekt tė dunjasė, kurse nė atė qė ėshtė mė lartė se ty nė aspekt tė ahiretit. Nė kėtė mėnyrė nuk do t’i pėrbuzėsh begatitė e All-llahut ndaj teje.”

Transmetohet nga Hasan El-Basriu se ka thėnė: “Nėse shejtani a.l. e sheh se je i qėndrueshėm nė respektimin e All-llahut, tė kėrkon herė pas here. Kur e sheh se ti edhe mė tej qėndron nė respektimin e All-llahut, largohet prej teje. Por nėse tė sheh se je labil (njėherė kėshtu, njėherė ashtu), atėherė tė vėrsulet pandėrprerė”.

Pra ejani nė pėrqėndrueshmėrinė, e cila nuk ka lakime nė udhėzimin drejt tė Vėrtetės, ejani nė pendim tė sinqertė (teube), pas tė cilit nuk ka mėkat.

“Pendohuni tė gjithė te All-llahu, o besimtarė, qė tė gjeni shpėtimin” (En-Nur 31)

DĖGJUAM DHE RESPEKTUAM

Muslimani i vėrtetė e pranon urdhėrin e All-llahut dhe mundohet qė sė shpejti ta praktikon nė jetėn e tij tė pėrditėshme. Nė shenjė dashurie ndaj Islamit, krenarie me sheriatin e tė Mėshirėshmit dhe nė shėnjė respektimi tė sunnetit (veprės, traditės, ligjit) tė njeriut mė tė mirė, Pejgamberit alejhis-selam Nuk ia vė veshin asaj grupe tė humbur, e cila tregon padėgjueshmėri ndaj tė Vėrtetės dhe ėshtė e pavetėdijshme ndaj pėrfundimit qė e pret.

All-llahu mohon besimin nga ata qė ia kėthejnė shpinėn Atij dhe Pejgamberit alejhis-selam :

“Ata (dyftyrėshit) thanė: Ne i kemi besuar All-llahut dhe tė Dėrguarit tė tij dhe u jemi bindur. Por pas asaj njė grup prej tyre zbrapsen. Tė tillėt nuk janė besimtarė. E kur thirren qė ndėrmjet tyre tė gjykojė All-llahu dhe i Dėrguari i Tij (me Kur’an dhe hadith), njė grup prej tyre nuk i pėrgjigjen (thirrjes)...” (En-Nur 47, 48)

“Kur thiren besimtarėt pėr gjykim ndėrmjet tyre te All-llahu dhe te i Dėrguari i Tij, e vetmja fjalė e tyre ėshtė qė tė thonė: Dėgjuam dhe respektuam! Tė tillėt janė ata tė shpėtuarit. Kush e respekton All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij, dhe ia ka frikėn All-llahut, tė tillėt janė ata qė arrijnė atė qė dėshirojnė.” (En-Nur 51, 52)

Transmetohet nga Safija bint Shejbe, e cila thotė: “Ishim duke ndejtur te Aisheja r.a. dhe u pėrmendėn gratė kurejshe dhe vlera e tyre. Nė kėtė rast Aisheja r.a. tha: S’ka dyshim se gratė kurejshe kanė vlerė, mirėpo unė nuk kam parė sikur gratė e ensarėve. Ato aq shumė e besonin Kur’anin, saqė kur zbriti ajeti i sures En-Nur “Le t’i vėnė shamitė mbi krahėrorin e tyre...” dhe burrat e tyre ua tregonin kėtė ajet grave, bijave, motrave, nėnave, si dhe tė afėrmėve tė tjerė; e kur e dėgjuan ajetin secila nxitoi qė ta mbulon kokėn dhe trupin, nė shenjė besimi ndaj Librit tė All-llahut...”

Pra, nuk kemi zgjedhje para urdhėrit tė All-llahut , e as mėdyshje gjatė realizimit tė vendimit tė Tij.

Pėr kėtė shkak, pendohu moj motėr muslimane nėse vėrtetė je e kėnaqur qė All-llahun ta kesh Zot, Islamin fe, Muhammedin alejhis-selam Pejgamber dhe nėse do qė pėr shembull t’i marrėsh gratė dhe bijat e Pejgamberit alejhis-selam

Nxito tė pendohesh, oj robėreshė e All-llahut dhe ke kujdes fjalėn “Do tė pendohem, do tė falem, do tė mbulohem...”, ngase vonimi i pendimit ėshtė mėkat, pėr tė cilin duhet pendim tjetėr.

Thuaje atė qė tha Musai a.s.:

“U nguta te Ti, o Zoti im, qė tė jesh i kėnaqur ndaj meje!” (Taha 84)

dhe thuaje atė qė e kanė thėnė besimtarėt dhe besimtaret mė parė:

“Dėgjuam dhe respektuam (urdhėrin). Kėrkojmė faljen Tėnde, o Zoti ynė! Vetėm te Ti ėshtė pėrfundimi ynė!” (El-Bekare 285)

Lutja jonė e fundit ėshtė: Falėnderimi i takon All-llahut, Zotit tė botėrave!

Enter subhead content here

Enter content here

Home | Jeta Profetit Ibrahim | 60 kshilla pėr muslimanen | Mbulesa

Enter supporting content here